Nepriklausomoje Lietuvoje gimęs jaunimas bando rasti vietą gyvenime ir pagauti savo laimės paukštę – vieni Lietuvoje, kiti artimuose ar tolimuose užsieniuose. Pakalbinam vieną iš jų – 24 metų jaunuolį Ernestą Pakštą, studijavusį ir šiuo metu gyvenantį Škotijos sostinėje Edinburge. Jo istorija – įdomi ir pamokanti, kaip vien savo jėgomis pasiekiami tikrai įspūdingi rezultatai.

Ernestai – gal keletą žodžių apie save, nupiešk savo paveikslą nuo pat gimimo iki nūdienos. Kaip klostosi gyvenimas?

Ernestas: Esu Ernestas Pakštas, gimęs 1991 m. Raseiniuose (motina iš to paties miesto, tėvas iš Anykščių).
Įdomus faktas tas, kad būdamas kažkur trijų metų, mokėjau visų Lietuvos bankų pavadinimus ir galėjau juos atskirti pagal logotipus. Nuo mažų dienų jau buvau ganėtinai savarankiškas, mano tėvų auklėjimas išsiskyrė tuom, jog man ne tik smarkiai išugdė moralines vertybes, bet ir turėjau daug laisvės saviraiškai. Jau būdamas 5 metų, galėjau eiti kur norėjau, nebuvau apribotas tam tikroje teritorijoje ir man tas patiko, bei leido žengti pirmus žingsnius pasaulio pažinimo ir verslumo link.

Kas mane motyvuoja gyvenime ir leidžia dar stipriau vertinti savo pasiekimus tai, jog gyvenime turėjau didelius finansinius šuolius. Pradedant tuom, jog dar neidamas į mokyklą, jau pradėjau uždirbti pirmus pinigus, kurių tuo metu itin reikėjo. Tuo laikotarpiu mano tėvai gyveno atskirai ir taip susiklostė, jog tam tikrą laikotarpį pastovių pajamų nebuvo. Aš manau jog būtent tai ir suteikė man didžiulės motyvacijos, kadangi žvelgdamas į praeitį matau didžiulį skirtumą ir mane tai skatina eiti pirmyn.

Būdamas 14 metų, jau užsiėmiau prekyba. Kadangi mano giminės turėjo ne vieną avilį, kartais savaitgaliais arba tam tikromis švenčių progomis pardavinėdavau medų. Tai tęsėsi apie pusantrų metų, ir padėjo man suprasti tai, jog galiu savarankiškai užsiimti prekyba ir turėti savo paties pajamų. Po to sekė įvairios mano paties sugalvotos idėjos, dar neturėdamas savo paties banko sąskaitos, jau domėjausi įvairiais piniginiais keitimais, prekyba ir panašiai. Vienu metu, su drauge iš JAV, teikėme vertimo paslaugas.

Sulaukęs pilnametystės, neturėdamas jokio pradinio kapitalo ir tik savo idėjų dėka, pradėjau daugiau bendrauti su žmonėmis iš užsienio, atlikti įvairius piniginius sandorius, kurie privedė iki to, jog pabaigęs mokyklą (antras geriausias mokinys klasėje), sugebėjau persikelti į Jungtinę Karalystę, Edinburgą, kuriame pradėjau studijuoti rinkodarą. Dvejonių buvo įvairių, paauglystėje norėjau būti advokatu arba prokuroru, dar galvodamas jog teks studijuoti Lietuvoje, galvojau apie Anglų filologijos studijas. Tačiau, atradęs tai, kas man patinka ir gavęs galimybę persikelti į nuostabų miestą Edinburgą – nei kiek nesvarsčiau, o žinojau, jog tai būtent man.

Atvykęs iš nedidelio Lietuvos miesto, nejaučiau didelio kultūrinio šoko, kadangi jau iki tol turėjau nemažai draugų iš užsienio. Jau pirmaisiais metais teko svečiuotis įmonėje, kuri užsiima kavos, kavos pupelių, sirupų, karšto šokolado ir kitų prekių prekyba. Vienų žodžių, viskas sukosi apie maistą. Besisvečiuojant, man teko garbė padirbėti šioje įmonėje bei pasidalinti naujomis idėjomis.

Tik prasidėjus studijomis, iškart teko pastebėti, jog kitaip nei Lietuvoje, praktika, o ne bereikalingi užsiėmimai čia yra pirmoje vietoje.  Atsiskaitymai universitete įvairūs, nuo esė, projektų iki grupinių prezentacijų. Stengiamasi išlaikyti balansą tarp savarankiško ir grupinio darbo. Čia didelis dėmesys skiriamas praktikoms ir įvairiems projektams – Jungtinėje Karalystėje labai rimtai žiūrima į tai, jog studentas baigęs studijas susirastų jam tinkamą darbą, ko Lietuvoje nėra ir dar ilgai nebus.

Žinoma studijuodamas aplankiau ne vieną įdomią vietą, kurių tiek Edinburge, tiek aplinkui yra itin daug.Cramond Island nuotrauką matote straipsnio pradžioje.

Studijų metų, turėjau galimybę prisidėti prie Phonebloks – naujos kartos telefono idėjos populiarinimo. Bendravau su šios idėjos autoriumi ir prisidėjau prie pagrindinio video klipo vertimo, kuris dabar turi virš 20 milijonų peržiūrų. Po kurio laiko Google – Motorola, nusprendė patys imtis šios projekto.


Paskutiniaisiais metais universitete prisidėjau prie Start-up Summit renginio, kuriame kalbėjo įvairių verslų atostovai. Šio renginio tikslas buvo įkvėpti jaunus, besidominčius verslu žmones . Tikriausiai įspūdingiausias dalyvis buvo Eric McAfee, keleto labai žinomų energijos kompanijų savininkas bei buvęs Harvardo Universiteto studentas. Įdomu ir tai, jog vienoje iš jam priklausančių įmonių – Pacific Ethanol, Bilas Geitsas turi nemažą didelę akcijų dalį ir yra vienas iš investuotojų.

 

Be verslo, užsiimu ir įvairiomis kitomis veiklomis. 2014-2015 metais Edinburge žaidžiau lietuvių suburtoje krepšinio komandoje, kuri atstovauja Edinburgo Universiteto lietuvių bendruomenę, prie kurios gali prisijungti Edinburge gyvenantys studentai.
Per šį laikotarpį komandą turėjo itin daug laimėjimų, ir nuo jos įkūrimo pradžios 2014 metais, ji dar labiau sustiprėjo.
Šaunu tai, jog nuo studijų pradžios, pavyko ne tik susipažinti su įvairių kultūrų žmonėmis iš įvairių šalių, bet ir tai, jog turiu galimybę atostovauti Lietuvą įvairiose veiklose.

Klausimas: Kokioje mokslo įstaigoje studijuoji?
Ernestas: Keturis metus studijavau Edinburgh Napier Universitete, Craiglockhart fakultete,  viename naujausiai įsikūrusių universitetų pasaulyje, skiriančio daugybę lėšų inovacijoms ir turinčio stiprius ryšius su Hong Kongo ir kitais universitetais.

 

Edinburgh Napier Universitetas, Craiglockhart fakultetas

Klausimas: Kai teko padirbėti įmonėje, prekiaujančioje kava ir karštu šokoladu – kuo dirbai? Kaip ilgai? Kas patiko, o kas nepatiko?
Ernestas: Teko padirbėti prie pardavimų, iš arti susipažinau kaip viskas vyksta tokio verslo ”viduje”. Kadangi tuo metu svečiavausi, tad padirbėjau tik keletą dienų, galbūt ateityje teks vėl prisidėti prie jų veiklos. Kadangi tai mano buvusio kursioko tėvų verslas, jie man taipogi aprodė savo namą – pilį, taipogi aplinkines vietoves, užkopėme į vieną aukščiausių kalvų.

Klausimas: Ar einamu momentu užsiimi kokiu nors verslu ar tik mokaisi?
Ernestas: Visai neseniai baigiau mokslus, tad labai šaunu jog turiu daugiau laisvo laiko. Kadangi dar nenoriu šokti į monotonišką rutiną, noriu turėti šiek tiek atostogų, o po to vyksiu į kitą šalį (tikriausiai Jungtinę Karalystę) pradėti darbo. Tačiau žvelgiant į ateitį, norėčiau gyventi valstybėje su geresniu klimatu, man tai vienas iš svarbiausių prioritetų.

Klausimas: Iš kokių lėšų pragyveni?
Ernestas: Visų studijų metu užsiėmiau reklama, pirkau instagram sekėjus turėjau kontraktų su tam tikromis įmonėmis.
Taipogi teko užsiimti ir prekyba. Būna gana juokinga, kai draugai paklausia, ar vis dar užsiimu tuo ar anuo, nors tai jau seniausiai praeitis ir po to jau sugalvojau ne vieną naują idėją. Manau, tai yra viena mano stipriųjų pusių, jog savęs neriboju viena idėja. Lietuvoje dažniausiai žmonės ieško vieno pajamų šaltinio, dažniausiai oficialaus darbo ir bijo paimti vadžias į savo rankas.

Klausimas: Kiek kainuoja Edinburge pragyvenimas? Gyvenamo ploto nuoma? Maistas?
Ernestas: Pragyvenimas yra labai brangus, už vieno kambario nuomą moki brangiau nei už butą Vilniuje.
Tas pats yra su daugeliu prekių, vis dėl to ir vidutinis atlyginimas yra daug aukštesnis. Teko pastebėti, jog technika ir autobiliai yra pigesni (automobilio draudimas yra itin brangus). Maistas yra taip pat brangesnis, tačiau tai dar priklauso nuo įvairių įpročių.

Klausimas: Ar daug Edinburge lietuvių?
Ernestas: Lietuvių nėra daug, savo bendraamžius daugiau mažiau pažįstu. Jeigu išgirsti kažką lietuviškai kalbantį – tai būna keista, nes dažniausiai čia lietuviai atvyksta studijuoti, retesnėmis progomis – paturistauti. Per keletą metų Edinburgas išpopuliarėjo tarp Lietuvos studentų, 5-7 metus atgal, lietuvių čia buvo dar mažiau.

Klausimas: Koks Edinburge oras?
Ernestas: Oras yra gana neįprastas. Tikrai nevyrauja stereotipas, jog visada lyja. Pavasaris ir ruduo yra ganėtinai panašūs, tačiau žiemos yra labai šiltos ir sniego čia sulaukti yra labai neįprasta. Vasaros yra šaltesnės, tad visus metus vyrauja ”amžinas pavasaris”.

Klausimas:  Kiek kainuoja atvykti į Lietuvą?
Ernestas:  Kainos yra įvairios, priklausomai nuo oro linijų, ar skrydis tiesioginis, prieš kiek laiko nusiperki bilietą.
Įprastai į vieną pusę kainuoja apie 100-120 eurų be papildomų mokesčių. Vieną kartą turėjau tik dvi dienas skrydžiui į Edinburgą, kadangi Lietuvoje vyko mano tetos vestuvės, tad už bilietą teko mokėti beveik 290 eurų, tačiau tai tik išskirtinis atvejis.
Dažnai beskraidydamas sutinku ir įžymių žmonių, sustojęs Olandijoje susitikau su Petru Auštrevičiumi. O dar anksčiau, sustojęs Londone ir laukdamas kito lėktuvo, susitikau su Rūta Meilutyte. Tuo metu ji dar nebuvo iškovojusi pasaulio čempionės titulo ir turėjo tik olimpinį medalį. Rūtą ir jos tėvą sudomino mano nuomonė apie studijas Jungtinėje Karalystėje ir manęs klausė gan daugelio klausimų. Tuo mūsų pokalbis nesibaigė, kartu gavome rezervuotas vietas lėktuve ir kartu atskridome į Kauną, kur jau laukė žurnalistai. Atsisveikinęs nuėjau susitikti su savo giminaičiais.

Klausimas: Ar sieki būti milijonieriumi ir jei taip, kaip manai, kokioje srityje tai įmanoma pasiekti ?
Ernestas: Manau geriausia tai pasiekti savo darbu, nes kitaip įgyti pinigai padaro ”meškos paslaugą”. To galima pasiekti daugelyje sričių, galima netgi pačią sritį sugalvoti, dažniausiai būtent pradininkai, tie, kurie turi ryžto ir noro pristatyti kažką naujo ir yra didžiausias pajamas uždirbantys žmonės. Manau čia reikia šiek tiek arogancijos, žinoti, jog nepaisant to, ką daugelis mano, tu vis tiek eisi pirmyn ir viena iš tavo idėjų vieną dieną susilauks pripažinimo.
Siekiu pasiekti kuo daugiau ir nenoriu diskutuoti apie tam tikras pinigų sumas, savimi didžiuosiuosi tada, kai išleisiu naują tarptautinį produktą ar paslaugą. Reikia tikėti savo idėja, pilnai ją išplėtoti ir nesustoti pusiaukelėje vien dėl pinigų.

Pacituosiu vieną iš savo neseniai pasakytų frazių:
Dažniausiai džiaugiuosiu ne todėl, jog uždirbau daug PINIGŲ, bet todėl, jog UŽDIRBAU daug pinigų.